Sura Ni'amoni'ö
Sura Ni'amoni'ö (sofabö'öni ya'ia moroi ba zura bö'ö ya'ia da'ö hurufo sebua ni'oguna'ö ba hurufo mböröta Sura faoma Ni'amoni'ö) ya'ia da'ö töi sambua zura ni'amoni'ö khö niha Yahudi ba göi niha Keriso. Sura da'a no angoŵuloa zura nisura ba ginötö faoma nahia sifabö'ö-bö'ö. Lamane ndra niha Yahudi faoma niha Keriso ŵa sura da'a no bu'usa li Lowalangi, so'amakhoita ba Loŵalangi ba göi niha gulidanö.[1][2]
No fabö'ö-bö'ö ŵanema'ö ndra niha Keriso Sura Ni'amoni'ö. La tema'ö göi niha Keriso Katoli Roma, Angalika, faoma Orotodo Atumbukha ösi zura ni'amoni'ö bö'ö, tenga simane niha Keriso Protesta solo'ö sola scriptura, ma ha Sura Ni'amoni'ö manö.[3][4][5] No töra 5 miliara ngaŵua mbuku si no lafazökhi, tobali ia mbuku sabölö laku ba zi sagötö inötö.[6] Ambö töra 100 juta ngaŵua la'öli niha ero döfi,[7] ba no ebua ŵaöŵaö nia ba hikaya ndra niha, abölö-bölö ba Danö Aekhula.[8]
Banua Niha Keriso[bulö'ö | bulö’ö kode]
Molo'ö famati niha Keriso, so dombua ngaŵalö nösi Sura Ni'amoni'ö, si föföna faoma si bohou. Lamane ösi Amabu'ula si Föföna mo'ösi mbu'usa Li Loŵalangi salua dania ba Gamabu'ula Li si Bohou. Ösi zura faosatö si föföna tehalö moroi ba mbuku ni'amoni'ö niha Yahudi, asese lafotöi ia göi Sura Ni'amoni'ö Heberai'o. Faosatö safuria no oŵuloa zura ndra nifahaö Yesu ma samati khö nia sanandrösa ba ŵa'auri aŵö ŵamahaö Yesu ba gulidanö. So göi zura samatunö fangi'ila sanandrösa ŵa'atua gulidanö. Fanura ösi zura andre no nilau fabö'öbö'ö niha, ba ginötö sifabö'öbö'ö göi.[1]
Ösi zura[9][bulö'ö | bulö’ö kode]
Ösi Zura Ni'amoni'ö andre, no oi te'oli molo'ö angolifa si no la fa'anö ira sanura buku gamabu'ula andrö, ba la raka molo'ö li zamösana. Da'ö halöŵö ba LAI (Lembaga Alkitab Indonesia), mangodödögö ena'ö Sura Ni'amoni'ö andre, tola mozawili misa ba niha Keriso si lö nasa ikhamö fama'ema buku gamabu'ula. Molo'ö ösinia tola tafaigi simane; Sura goroisa ba Li Indonesia la tötöi ia, Kitab Taurat (Kejadian-Ulangan)
- Sura Moze I,
- Ösi ; Hewisa waö-waö wamazökhi Lowalangi mbanua siyaŵa awö danö, böröta niha, böröta horö, aefa da'ö hewisa Lowalangi ba wamaigi gomböwöi dangaNia, aefa da'ö hewisa mböröta ndraono Gizara'eli simane Aberahamo, Iza'aki ba Yakobo
- Sura Moze II,
- Ösi ; Hewisa waö-waö ndraono Gizara'eli aheta ira moroi ba danö ndrawa Misirai, faoma waö-waö hewisa Lowalangi mamalua Amabu'ula khö ndraono Gizara'eli ba Hili Sinai
- Sura Moze III,
- Ösi ; manutunö hewisa goi-goi wamalua fasömbata khö Yehowa, hewisa wamenge sumange, ba fanutura lala hadia nifalua ndra sangai halöŵö ba wo fa'anö ngawalö wasumangeta khö Zo'aya
- Sura Moze IV,
- Ösi ; waö-waö wamanura'ö töi dozi ndraono Gizara'eli, ba hewisa wofanöra moroi ba Hili Sinai ofeta larugi danö Kana'ana, so ba zi öfa wulu fakhe wa'ara
- Sura Moze V
- Ösi ; ngawalö waö-waö wamaha'ö moroi khö Moze ba ndraono Gizara'eli, ba danö Simate faoma ba Moabi numalö ba danö Kana'ana
Sura Hikaya ba Li Indonesia la tötöi ia, Kitab Sejarah (Yosua-Ester)
- Sura Yosua
- Ösi ; waö-waö hewisa ndraono Gizara'eli ba wondrugi tanö Kana'ana barö wamatörö Yosua ba wanohugö si no itötö lala, Moze
- Sura Zanguhuku
- Ösi ; waö-waö ndraono Gizara'eli fatua lö tobali öri sebua, meluo da'ö inötö sogömi-gömi ba ndraono Gizara'eli
- Sura Ruti
- Ösi ; waö-waö Ruti samösa ndra alawe moroi ba danö Moabi sangombatö khö niha Gizara'eli, samösa niha satulö tödö ba sangata'ufi Lowalangi, faoma samosumange satua moroi khö wo'omonia, moroi ba nga'ötönia andre, ba da'ö tumbu Dawido ba Mesia si tumbu ba gulidanö
- Sura Zamueli I
- Ösi ; waö-waö ndraono Gizara'eli, aefa ba ginötö Zanguhuku numalö ba ginötö Soi, samatörö ba ginötö da'ö, Samueli, Saulo ba Dawido
Famati khö niha Yahudi[bulö'ö | bulö’ö kode]
Sura Ni'amoni'ö Heberai'o ya'ia da'ö oŵuloa zura ndra niha Yahudi nisura ba Li Heberai'o ba gotalua ndröfiotu si walu irugi sidua Masehi. Ba ŵamati Yahudi, ösi Sura Ni'amoni'ö da'ö mo'amakhoita khö Loŵalangi, niha ba gulidanö, aŵö danö si toröi ira. Lamane hikaya me latibo'ö Gadamo awö Khaŵa ba Gedena ha sambua ŵaöŵaö si to'ölö. Lö khöra ŵaöŵaö sahölihöli dödö simane fe'aso Yesu si medua kali, abölö latema'ö famahaö haŵisa ena'ö tola la'aurifi ŵa'aurira tobali niha si sökhi. Ha ma'ifu nösi zura sanandrösa ba "wa'auri si bohou" so'eluaha simane ŵa'auri ba zorugo, abölö mamati ira wa eluaha nia da'ö no halöŵö Loŵalangi ba ŵa'auri niha samati.[1] Tebagi tölu faosatö sebua nösi zurara, ya'ia da'ö Huku, Sinenge, faoma Sastra.[2]
Ba ŵamatira, no Yehoŵa samazökhi aŵö samatörö nösi gulidanö. Ifa'ema huku nia khö niha Yahudi ba zura Torah ba ifili ira tobali soi sama'ema haga Lowalangi ba zi sagörö gulidanö. Mo'ösi 613 fareta ba Torah, la'adogodogo'ö ia tobali 10 goroisa. Lö latema'ö niha Yahudi zura si bohou khö niha Keriso. Lamane tenga Mesia simane nifatunö Sura Ni'amoni'ö Yesu, ba labalobaloi fe'aso nia nasa.[2]
Famati bö'ö[bulö'ö | bulö’ö kode]
Sura Ni'amoni'ö sambua mbuku waö-waö lala wa'auri ndra nifili Zo'aya nisura zanuru buku-buku ba gamabu'ula andrö, ba moguna sitobali sanutura lala ba khöra ya'ira sifarisayo khö Yesus Keriso. Famati khö Zo'aya no lala nifili zamösana, hiza na farisayo khö Yesu Keriso, buku nifake, Sura Ni'amoni'ö ma buku gamabu'ula. He no simane da'ö, ba no teturiagö wa ato niha sifabö'ö-bö'ö ba wamati.
Fo'ali[bulö'ö | bulö’ö kode]
Ba mböröta ŵa'atumbu banua niha Keriso, Zura sabölö oya ni'oguna'ö ya'ia Gamabu'ula Li si Föföna ba Li Heleni ni'ali moroi ba Li Heberai'o.
Fa'oya | Ngaŵalö nitutunö |
---|---|
7,353 | Fa'oya li sifabö'öbö'ö nitutunö ba zi sagörö gulidanö |
2,617 | Fa'oya ŵo'ali nihalöwögöisi nasa |
1,548 | Fa'oya ŵo'ali Gamabu'ula Li si Bohou |
698 | Fa'oya ŵo'ali zi sambua Zura Ni'amoni'ö |
Ba Li Niha[bulö'ö | bulö’ö kode]
Tebörögö mu'ali Zura Ni'amoni'ö ba Li Niha me i'ali Zura Luka Denninger ba ndröfi 1874. Töi zura nia Turia Amusoladödö Gamonita Tesua wa Luka niraka British and Foreign Bible Society. Aefa da'ö, ihalö Netherlands Bible Society halöŵö ŵoraka. Aŵena afönu la'ali fefu nösi Gamabu'ula Li si Bohou ba ndröfi 1889 nilau Sundermann aŵö Ama Mandranga faoma naŵöawö nia. Ba ndröfi 1910, i'aŵaisi halöŵö ŵo'ali Sundermann, ba laraka ia ba Amsterdam ba ndröfi 1911.[11]
Sura Ni'amoni'ö andre, no oi la'ila niha ya'ia da'ö buku gamabu'ula ni'oguna'ö niha Keriso si tobali fangöna ba famahaö lala wa'auri. So 66 (önö ngafulu a önö) mbuku gamabu'ula ma Sura Ni'amoni'ö, so mbuku gamabu'ula siföföna (so 39 buku) ba so mbuku gamabu'ula ssibohou (so 27 buku). Töi-töi Mbuku Gamabu'ula ma Sura Ni'amoni'ö ma ba li Indonesia laŵa'ö ia Alkitab;
Buku Gamabu'ula | |||
---|---|---|---|
Siföföna | Perjanjian Lama | Sibohou | Perjanjian Baru |
Sura Moze I | Kejadian | Matai'o | Matius |
Sura Moze II | Keluaran | Mareko | Markus |
Sura Moze III | Imamat | Luka | Lukas |
Sura Moze IV | Bilangan | Yohane | Yohanes |
Sura Moze V | Ulangan | Halöŵö Zinenge | Kisah Rasul |
Sura Yosua | Yosua | Roma | Roma |
Sura Zanguhuku | Hakim-Hakim | I Korindro | I Korintus |
Sura Ruti | Rut | II Korindro | II Korintus |
Sura Zamueli 1 | 1 Samuel | Galatia | Galatia |
Sura Zamueli 2 | 2 Samuel | Efeso | Efesus |
Sura Razo 1 | 1 Raja-Raja | Filifi | Filipi |
Sura Razo 2 | 2 Raja-Raja | Kolose | Kolose |
Sura Nga'ötö 1 | 1 Tawarikh | I Tesalonika | I Tesalonika |
Sura Nga'ötö 2 | 2 Tawarikh | II Tesalonika | II Tesalonika |
Sura Gesera | Ezra | I Timotiu | I Timotius |
Sura Nehemia | Nehemia | II Timotiu | II Timotius |
Sura Gesitera | Ester | Tito | Titus |
Sura Yobi | Ayub | Filemo | Filemon |
Sura Zinunö | Mazmur | Heberai'o | Ibrani |
Sura Gamaedola | Amsal | Yakobu | Yakobus |
Sura Zangombakha | Pengkhotbah | I Fetero | I Petrus |
Sinunö Sebua | Kidung Agung | II Fetero | II Petrus |
Sura Yesaya | Yesaya | I Yohane | I Yohanes |
Sura Yeremia | Yeremia | II Yohane | II Yohanes |
Ngenu-Ngenu Yeremia | Ratapan | III Yohane | III Yohanes |
Sura Hezekieli | Yehezkiel | Yuda | Yudas |
Sura Danieli | Daniel | Fama'ele'ö | Wahyu |
Sura Hosea | Hosea | ||
Sura Yöeli | Yöel | ||
Sura Gamosi | Amos | ||
Sura Gobadia | Obaja | ||
Sura Yona | Yunus | ||
Sura Mikha | Mikha | ||
Sura Nakhumi | Nahum | ||
Sura Habakuki | Habakuk | ||
Sura Zefania | Zefanya | ||
Sura Haga'i | Hagai | ||
Sura Zakharia | Zakharia | ||
Sura Maleakhi | Maleakhi |
Sura Ni'amoni'ö, sambua mbuku ni'oguna'ö ero owulo niha ba gangowuloa agama, simane ba zekola wangandrö, ba gosali, ba tanöbö'önia. Fangoguna'ö mbuku gamabu'ula da'a, so zi no la fa'anö ba zi döfi fa'ara, ba so göi ni baso molo'ö famarou geheha ni'amoni'ö ma zui molo'ö hadia zalua ba ginötö wa'owulo. Sura Ni'amoni'ö andre, no oya lahaogö molo'ö li dozi banua misa. Ba Danö Niha buku gamabu'ula andre, sambua mbuku nirorogö, me da'ö no dane-dane ngawalö lala wa'auri niha Keriso. Baero da'ö, Sura Ni'amoni'ö andre, no so ia ba wuka gu'ö, so zitola tabaso ba so zi tola ta fondrondrongo si no lafoli.[12]
Umbu[bulö'ö | bulö’ö kode]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 TIME, "Judaism and Christianity Both Rely on the Hebrew Bible. Why Do They Interpret It So Differently?" ((Li Inggris))
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Biblica, "Do Jews and Christians basically have the same religion?" ((Li Inggris))
- ↑ Riches, John (2000). "The Bible: A Very Short Introduction". Oxford: Oxford University Press. ISBN 978-0-19-285343-1. nga'örö 7-8 ((Li Inggris))
- ↑ Katolisitas, "Apakah Sola Scriptura/ "Kitab Suci saja" cukup?" (Li Indonesia)
- ↑ Orthodox Info, "Sola Scriptura" ((Li Inggris))
- ↑ Guinness World Records, "Best-selling book" ((Li Inggris))
- ↑ The Economist, "The battle of the books", ISSN 0013-0613 ((Li Inggris))
- ↑ The Washington Times, "The Bible as cultural influence" ((Li Inggris))
- ↑ Admin Studi Biblika, "Kitab-Kitab dalam Alkitab" , StudiBiblika.Id, mufaigi me 23 Mei 2021
- ↑ Wycliffe, "Scripture Access Statistics" ((Li Inggris))
- ↑ Dachi, D. K., "Soera Ni'amoni'ö: Alkitab berbahasa Nias" (Li Indonesia)
- ↑ YouVersion,"The Nias Old Testament, Revised Edition 2009",www2.bible.com, mufaigi me 20 Mei 2021