Wikipedia:Olayama

Moroi ba Wikipedia
(Saekhu moroi ba Olayama)
Wikipedia Nias
ensiklopedia nifalului zato ba li Niha.
No so 1.684 ngawua zura.
Oguna'ö nahia yaŵa ba högö zura (faigi gambara ) ba wangalui hadia ia.

Fa'anö zura si bohou

Halö templat zura si faudu ba Formulir wanura
Moguna inspirasi? So gangolifa zura sinangea mu'a'asogö ba da'a. Baero da'ö so göi ngawalö zura si lö tesöndra ba da'a.

Sura amilita

Böni no sambua wökhö guli ni'a'asogö sambua dungö sotöi Sarcoptes scabiei. Na no i'usu guli niha tungö andre ba ibörötaigö mowo'a-wo'a guli andrö, atoto mbu si so ba da'ö, ba maulu wa'ali-ali.

Tungö Sarcoptes scabiei andre no owulo-wulo, so 8 rozi gahenia no anifi-nifi, fa'anaunia mato 300–600 x 250–400 μm na sihene ba 200–240 x 150–200 μm na simatua. Auri ia ba narö guli ba wenaeta nifotöi epidermis. Hulu dungö andre oroma mowatö-fatö irege oroma hulö zi tölu sagi ia. Baero da'ö so mbu sanau ba gahe nomoro 3 ba ba nomoro 4 khö zihene dungö andre, ba hiza ha so mbu ba gahe nomoro 3 khö zimatuania. (Baso dohu-tohunia)

Gambara amilita

Aya ana'a ndra alawe ba Danö Niha (nifatö-fatö?)

Hadia ö'ila?

Hadia ö'ila

  • wa no lafatenge göfa sihombo baerolangi nifotöi Voyager-1 ira NASA me 1977? Te'oguna'ö Voyager-1 andre ba wanöröi ba ba wangosili nahia baerolangi, sabölö aröu moroi ba luo.
  • wa fa'aröu Voyager-1 andre moroi ba gulidanö töra 24 miliar kilometer (abölö aröu moroi ba luo), bahiza lafatörö komputer khönia moroi ba danö nasa? Me 23 April 2024 awena sibai labohouni sistem komputer khönia, irege tola itohugö wama'ohe'ö data ba danöda.
  • wa fahuhuo komputer moroi ba danö faoma komputer Voyager-1 faoma ndrulu radio?
  • wa no lafaogö bakha ba Voyager-1 rekaman li awö foto moroi ba gulidanö, sitola mube'e dania khö gofu haniha zauri baerolangi?

Salua föna

Da'a zalua ba mbaŵa silima:
  • 01/05/1753: Buku Species Plantarum nisura Linnaeus tefa'olo ba zato. Kode awö lala wame töi ilmiah zinumbua ba gulidanö nifa'anö bakha ba mbuku andre tobali standar International Code of Botanical Nomenclature (iada'a töinia International Code of Nomenclature for algae, fungi and plants ma la'adogo'ö ICN) ni'oguna'ö irugi ma'ökhö.
  • 01/05/1959: Tebörögö 5 ngaluo halöŵö ba Jerman (Sabtu faoma Migu ngaluo wolombase). Heŵa'ae ambö ma'ökhö mohalöŵö ira, ba hiza itugu mowua wohalöŵöra irege tobali ira sambua negara fondrege tohude ba wamazökhi ngawalö wakake irugi ma'ökhö.
  • 01/05/2014: Ngaluo Zohalöŵö (li Indonesia, Hari Buruh) tobali luo olombase nasioal (li Indonesia, hari libur)
  • 04/05/1998: Luo Reformasi: tebörögö wa'akaliru sebua ba Medan ba i'anema'ö alua göi ia ba oya kota segebua bö'ö ba Indonesia. Da'a mböröta nifotöi ginötö reformasi ba Indonesia.
  • 20/05/2002: Töi Timor Timur resmi tobali Timor Leste, me no aefa ira moroi ba Indonesia me 1999.
  • 21/05/1998: Ifa'olo Soeharto wa ibe tou halöŵö wa'apresiden me no aefa 32 fakhe ifatörö Indonesia faoma tanga si'öli. Fangali Presiden BJ Habibie tobali presiden.
  • 25/05/1950: Mufasindro Perseketuan Gereja-Gereja Indonesia ma la'adogo'ö PGI, si tobali angowuloa fefu Gereja protestan ba Indonesia.

Halöŵö bö'ö Wikimedia

Wikipedia andre no nihönagö Wikimedia Foundation, sambua amaota si lö mangalui hare. Baero ba Li Niha so na sa Wikipedia ba Li Indonesia ba ba ngawalö li bö'ö ba Indonesia simane: Aceh, Bali, Banjar, Banyumasan, Bugis, Gorontalo, Jawa, Madura, Melayu, Minangkabau, Sunda, ba Tetun.

Baero Wikipedia ba so göi na sa proyek tanö bö'ö multi-bahasa khö Wikimedia Foundation:

Wikimedia Commons Commons
Girö-girö media
Wiktionary Wiktionary
Kamus
Wikisource Wikisource
Ngawalö gumbu
Wikinews Wikinews
Ngawalö duria
Wikibooks Wikibooks
Ngawalö mbuku
Wikiquote Wikiquote
Ngawalö gamaedola
Wikispecies Wikispecies
Ngawalö spesies
Wikiversity Wikiversity
Ngawalö wamomaha
Wikivoyage Wikivoyage
Ngawalö wanörö
Wikidata Wikidata
Wikidata
Meta-Wiki Meta-Wiki
Koordinasi Wikimedia
MediaWiki MediaWiki
Software Wiki