Zoologi

Moroi ba Wikipedia
Biologi gaurifö

Zoologi no sambua wangosili nitandrösaigö ba ngawalö gaurifö ba danö. Fao ba wagosili andre anatomi,[1], famöfö'ö ngawalö gaurifö andrö, hadia nilaura, heza muzawili ira, ba hewisa gamakhaitara ba ngawalö zauri si fasui ya'ira. Zoologi no sambua ndraha biologi. Töi andre tehalö moroi ba li Yunani ζῷον (zōion), eluahania aurifö (ma ba Zura Ni'amoni'ö satua latötöi ia utu-ndru'u), ba λόγος (logos), eluahania fangi'ila ma fangosili.[2]

Heŵa'ae lö aetu adöni dödö niha ba gaurifö ba la'oguna'ö wangi'ilara ba wamauwu aurifö tobali urifö, famahaö nifotöi zoologi awena tebörögö khö Aristoteles ba danö Yunani. I'osisi'ö hewisa mbotora awö guna ndroto-ndroto mboto andrö, ba hewisa wanöira, hewisa la'iagö ba lafaudugö ira ba nahia toröi ira. Hiza zoologi si so khöda ma'ökhö tebörögö mato ha'uga ngaotu fakhe si lalö ba ginötö ndra Carl Linnaeus, Antonie van Leeuwenhoek, Robert Hooke, Charles Darwin, Gregor Mendel ba ato nasa gere wamahaö bö'ö.

Iada'a so nasa wamahaö barö zoologi: so nifotöi "klasifisikasi" ma "taksonomi" (famöfö'ö gaurifö ba danö), "fisiologi" (famahaö sanandrösa ba mboto, töla ba nagole), "biokimia" (famahaö sanandrösa ba proses kimia salua bakha ba mboto gaurifö) awö "evolusi" (famahaö sanandrösa ba hewisa manöi ba tefabö'ö sara gurifö i'otarai me föna irugi iada'a, duma-dumania hewisa tola so manö gafi wofo, btn.).

Umbu[bulö'ö | bulö’ö kode]

  1. Lafotöi anatomi halöŵö ba wangi'ila hewisa waosatö mboto niha, aurifö ba fefu zauri ba danö. Ena'ö tola oroma waosatö andre to'ölö wa lataba mboto ma nagole zauri andrö.
  2. Online Etymology Dictionary, mufaigi me 26/09/2023