Carolus Linnaeus

Moroi ba Wikipedia
Carl Linnaeus (Carl von Linné)
Carolus Linnaeus tahun 1775, lukisan oleh Alexander Roslin
Carolus Linnaeus tahun 1775, lukisan oleh Alexander Roslin
Tumbu(1707-05-23)23 Mei 1707[note 1]
Råshult, Paroki Stenbrohult (sekarang dalam Kotamadya Älmhult), Swedia
Mate10 January 1778(1778-01-10) (ndröfi 70)
Hammarby (estate), Paroki Danmark (di luar Uppsala), Swedia
Toröi baSwedia
SoiSwedia
Alma materUniversitas Lund
Universitas Uppsala
Universitas Harderwijk
Tehöngö ia böröTaksonomi
Ekologi
Botani
DongaSara Elisabeth Morea
Ono khöniaCarolus Linnaeus yang Muda
Signature
Carl v. Linné
Notes

Lambang Carl von Linné.

Carolus Linnaeus andre, ma so zo gaoni töinia faoma; Carl von Linné tumbu me 23 Mei 1707 ba Råshult, Paroki Stenbrohult (iada'a fao ia ba wetaro Kotamadya Älmhult), Swedia. Ya'ia andre samösa gere wa'atua-tua moroi ba Swedia sanötö lala sifakhai ba wama'oli töi-töi ma ba li wamahaö lamane; tatanama biologi. Ya'ia andre no la'ila samösa gere taksonomi irege lakaoni ia faoma; "bapak taksonomi modern" ba onönöta moroi ba wamahaö ni'ilania, ya'ia andre ere ekologi modern.[1] Ba mate ia me 10 Januari 1778 (döfi si 70 fakhe) ba Hammarby (estate), Paroki Danmark (baero Uppsala), Swedia.

Fa'a'iraono

Simane sa'ae si no mufaehagö moroi yaŵa ba da'ö, wa Carolus Linnaeus tumbu ia ba Paroki Stenbrohult fetaro tanö raya ba mbanua Swedia.[2] Ama Carolus Linnaeus sotöi Nils Ingemarsson Linnaeus ba inania sotöi Christina Brodersonia. I'otarai ide-ide Linnaeus andre no lafahaö ia tobali niha sowölö-ölö ba gosali, simane ama ba inania simanö göi duania, heŵa'ae no fabö'ö sibai zi so ba dödönia.

Me no irugi 7 fakhe ndröfinia, amania sotöi Nils ikaoni zamahaö ma guru sotöi Johan Telander ba wamahaö Linnaeus. Ba ndröfi si 1717, Linnaeus la fatenge ia ba Lower Grammar School ba Växjö, meluo da'ö ba idörö-döröi mbanua ba wangalui sinumbua. Kafalo sekola sitobali guru sotöi Daniel Lannerus, ihörö-hörögö nono andre, me so wa'adöni dödönia ba zinumbua (bidang botani) ba ifatunö khö nawönia sotöi Johan Rothman, samösa dokter ba samahaö göi ma guru ba mbanua Växjö. Rothman i'eboloi wa'adöni dödö Linnaeus sifakhai ba botani faoma kedokteran. Hiza, Linnaeus andre lua-luania ifasurai'ö döinia ba Universitas Lund—universitas sahatö ba nahia sitoröi ira meluo da'ö, aefa da'ö findra ia ba Universitas Uppsala me no irugi döfi molo'ö famarou moroi khö Rothman.

Hiza me no sa'ae oya wamahaö si no itema, Linnaeus andre, so khönia wa'aro dödö wa benang sari faoma putik bunga ni'adonogö dane-dane ba wotatugöi angolifa zinumbua, ba andrö wa adöni dödönia wanura sambua makalah singkat ba zisambua mata kuliah sombali'ö ya'ia samösa gere wa'atua-tua ofeta tobali ia profesor. Ba ndröfi si 1732 Badan Akademik Ilmu Pengetahuan Alam ba Uppsala la be'e ngawalö zoguna ba wamalua ekspedisi ba wamareso Laplandia. Furugönia ya'ia da'ö sambua zinura nibe'e högö (judul) zinura andre; Flora Laponica si no la raka ba ndröfi si 1737.

Ba ndröfi si 1735, Linnaeus ilau ia ba Belanda. Ba da'ö isöndra gelar dokter moroi ba Universitas Harderwijk. Gelar nisöndrania da'a, ha sambu-sambua gelar akademik sofozu nisöndra Linnaeus, ba hiza itema gelar andre ha ba zi önö ngaluo, fao ba da'ö tölu ngaluo woraka catatan-catatan botani ba wehede ma bahasa Latin.

Ba ndröfi si 1739 Linnaeus ilau mangowalu khö Sara Elisabeth Morea ba Stockholm. Fitu waŵa aefa da'ö, tumbu nono sia'a khönia, nibe'enia töi Carl. Baero Carl andre so daöfatö nononia: Lovisa, Sara Christina, Johannes, ba Sophia. Ba döi von Linne akhu khö Carl, si lö mangawalu, ba hiza ono matua tanöbö'ö, Johannes, mate ba zi tölu fakhe ndröfinia.

Linnaeus andre, la fili tobali profesor ba zifakhai ba kedokteran ba Universitas Uppsala ba ndröfi si 1741 ba manaro'o ia ba da'ö ma findra nahia, ba zi lö ara sibai ba ifuli munönö gelar profesornia ba zifakhai ba botani. Linnaeus itohugö halöŵönia ba wangowuloi fenaeta ba mangebolo'ö fangi'ila Kerajaan (Regnum) gurifö ba Kerajaan Mineral. Ba ndröfi si 1757 tefatöfa khönia gelar kebangsawanan (von) moroi khö razo Swedia sotöi Adolf Fredrik, irege tola i'oguna'ö döi Carl von Linné.[3]

Ba Belanda Linnaeus falukha ia gere botani sotöi Jan Frederik Gronovius ba ifaehagö zi no ihaogö makalah sifakhai ba ngandroto ngawalö zauri ba danö ma ba li wamahaö lamane taksonomi, nibe'enia högö zinurania andrö faoma fanguma'ö; Systema Naturae. Bakha ba zinurania, famaehagö - physalis amno ramosissime ramis angulosis glabris foliis dentoserratis - ifawu'a tobali töi genus-species sadogo-dogo ni'ila niha ba ginötö iada'a fogaoni; - Physalis angulata - famöfögö angolifa. Heŵa'ae fangi'ila da'a, fama'oli töi ma tatanama binomial (nomenklatur binomial), nifanöi sotöi Bauhin sifatalifusö ma Bauhin bersaudara, Linnaeus ba da'a tola lamane, samösa sondröniai'ö.

Ba wa'atuania, Linnaeus asese sibai mofökhö, simane encok ba fökhö nifö[4] Göna ia Simalapari dua kali, ya'ia da'ö ba ndröfi si 1774 faoma ba ndröfi si 1776, irege mate dambai, kambölönia fefu tebai ifaliŵa. Linnaeus mate me 10 Januari 1778 ba Uppsala ba ginötö mamalua upacara ba Katedral Uppsala ba latanö ma lako'o ia ba Katedral ba da'ö.[5]

Karier

Si no molua-lua nifalua Linnaeus andre ya'ia da'ö ba wama'anö gangolifa zifakhai ba ngandroto gurifö, sinanö zaliŵa-liŵa ba danö ma taksonomi sifakhai ba wangahaogö konvensi wame'e töi ngawalö zauri sitola latema'ö ba niha sato ma universal ba zifasui ilmiah. Fangi'ila Linnaeus da'a sitobali dane-dane ba wame'e töi ma tatanama biologi. Baero da'ö, Linnaeus mangebolo'ö wangi'ila, waö-waö danö (sejarah alam) ba abad si-18, ni'ila niha iada'a faoma fogaoni; taksonomi Linnaeus, ya'ia da'ö sistem klasifikasi ilmiah ni'oguna'ö iada'a ba wamahaö biologi.

Tendroma gera-era

Edöna mufo'ösi

Ondröita

Edöna mufo'ösi

Fa'auri

Edöna mufo'ösi

Töi nibe'e

Edöna mufo'ösi

Onönöta

Edöna mufo'ösi

Basoŵa

Edöna mufo'ösi

Khai-khai baero

Edöna mufo'ösi

Umbu[bulö’ö kode]

  1. Calisher, CH (2007). "Taxonomy: what's in a name? Doesn't a rose by any other name smell as sweet?". Croatian Medical Journal. 48 (2): 268–270. PMC 2080517alt=Dapat diakses gratis. PMID 17436393. 
  2. Carolus Linnaeus & Sistem Binomial Nomenclature
  3. Carolus Linnaeus & Sistem Binomial Nomenclature Archived 2020-06-08 at the Wayback Machine[pranala nonaktif permanen]
  4. (Li Inggris)Universitas Uppsala, Linné Online
  5. Encyclopedica Britannica Edisi 1911
Sura andre awena börö zura nasa. Moguna munönö ba mubönökhi nösinia.
Wikipedia no halöŵö nifalului zato.
Tolo Wikipedia ba wanohugö wanura ya'ia, na so khöu onönöta nösi. Saohagölö.


Sifasala: Ditemukan tag <ref> untuk kelompok bernama "note", tapi tidak ditemukan tag <references group="note"/> yang berkaitan