Bogo

Moroi ba Wikipedia

Bogo no sambua gaurifö si hulö de'u sebua, bulunia agatarö hulö ndroi, si tobali lala ena'ö aefa ira moroi ba nudu sedöna mondra'u ya'ira. Tefaböbö ia ba gaurifö satarö ifö ba wanaba hadia ia (li Indonesia hewan pengerat, li Latin Rodentia). Ara auri ia, so zi no irai auri 32 fakhe. Bogo si so ba Afrika manga balö geu, gowi, bua geu awö fakhe ba laza/nowi. Bogo si so ba Amerika asese toröi ira ba hogu geu ba wemanga bulu geu, ba hiza la'a göi ndru'u.

Omböila

Si to'ölönia fa'anau mbogo 60-90 cm, inönö ba da'ö 20-25 cm gi'o. Fa'abua mbotora 5-16 kg ba omböilara owulo ba no ahou sibai na mofanö. La'a-la'a mbura no amarukhata zafusi, sohawu-hawu ba sowaru-waru.

Oya ngawalö mbogo, so zi tefaböbö ba ngawalö Hystricidae (si tesöndra ba Italia, Asia ba Afrika) ba so göi ba Erethizontidae (si tesöndra ba Amerika Utara ba Selatan). Si fagölö khöra ya'ia da'ö bulu si hulö ndroi börö me so khönia bakha nifotöi keratin. Bogo hystricidae egebua ba ha mangalui gö ira ba zi bongi. Bogo si tefaböbö ba Erethizontidae no igide-ide ba tola göi mangalui gö ira ba zi ma'ökhö.

Habitat

Bogo si tefaböbö ba Hystricidae

Tesöndra mbogo ba mbenua tropis ba Asia, Eropa Selatan, Afrika, Amerika Utara ba Amerika Selatan. Auri ira ba gatua, ba danö simate, ba danö soya kara segebua ba ba naere-naere hili. Si to'ölönia mangalui gö ira ba zi bongi, heŵa'ae so göi mbogo si aktif ba zi ma'ökhö

Kultivasi

Bogo tenga urifö, börö da'ö lö waö-waö wanguri ya'ia (li Indonesia pembudidayaan ma kultivasi).

Fangoguna'ö

Si to'ölönia lö labali'ö ö mbogo niha. Ba hiza ba Asia Tenggara, töra-töra ba Vietnam, labali'ö ia börö gö. Andrö wa itugu alö wa'oya mbogo ba da'ö.[1][2][3]

So ösa niha sondrogö mbogo ba nomo tobali urifö hulö zimane mao ba asu. Ba hiza lö to'ölö da'a.

Balu högö moroi ba mbulu mbogo nifazökhi ndra niha asli Amerika
Logo libertarianisme Amerika samokhala mbogo

Ba Amerika so zangoguna'ö mbulu mbogo tobali famoadu högö simane nifalua ndra niha asli Amerika (faigi gambara). Baero da'ö la'oguna'ö gambara mbogo tobali tandra nifotöi logo libertarianisme Amerika (faigi gambara), ya'ia da'ö sambua prinsip wa tebai tabörögö wasöndrata, ba hiza tola talau mbalö na lasuwö ita niha, ena'ö böi irugi te'ala ita.[4]

Faniaga

Lö tefamawa mbogo, andrö wa lö ya'ia ba waniaga.

Onönöta

Ba li Indonesia latötöi mbogo landak. Ba li Inggris lafotöi ia porcupine, nihalö moroi ba li Italia porcospino, eluahania bawi si so ndroi.

Basoŵa

Lö hadöi

Khai-khai baero

Lö hadöi

Umbu[bulö’ö kode]

  1. "Wild Southeast Asian porcupines under threat due to illegal hunting, researchers find". Sciencedaily.com. 2010-08-25. Arsip moroi versi asli irugi 2019-04-21. Mufaigi me 2012-02-20. 
  2. Brooks, Emma G.E.; Roberton, Scott I.; Bell, Diana J. (2010). "The conservation impact of commercial wildlife farming of porcupines in Vietnam". Biological Conservation. 143 (11): 2808. doi:10.1016/j.biocon.2010.07.030. 
  3. Ettinger, Powell (2010-08-30). "Wildlife Extra News – Illegal hunting threatens Vietnam's wild porcupines". Wildlifeextra.com. Arsip moroi versi asli irugi 2019-01-28. Mufaigi me 2012-02-20. 
  4. "The Libertarian Party Symbol". www.symbols.com (ba li Inggris). Arsip moroi versi asli irugi 2021-10-23. Mufaigi me 2021-04-02.