Sowuluzukhu

Moroi ba Wikipedia
Ae ba navigasi Ae ba wangalui
Soroyo-royo ba guli si so na no göna niha virus nitoföi Measles morbillivirus

Sowuluzukhu no sambua wökhö nifobörö dungö ite (li Indonesia virus) nifotöi Measles morbillivirus. Fökhö andre fao ba ngawalö wökhö salio muzawili, börö me virus samobörö ya'ia tola awu'a möi ba niha bö'ö börö nidanö ndrilo ma eha niha si no göna ya'ia. Salua na no mangiagö virus andre ba mboto ya'ia fa'aukhu sabölö-bölö, mo'eha, oi so zoroyo-royo ba guli ba ba hörö. Itaria göi tobali ia samörötaigö fökhö tanö bö'ö (li Indonesia komplikasi) simane fa'ombuyu dalu (diare), fökhö mbo (pneumonia) awö fa'abao guto.

Alio muzawili dungö ite andre irege tola irugi 90% niha si no mombabaya nibabaya zofökhö göna göi wökhö andre. Bahiza niha si no irai göna sowuluzukhu ba zi lalö ma zui si no mangai vaksin lö sa'ae mofökhö. Tebörögö oroma dandra-tandrania 7-14 ngaluo aefa muzawili virus ba mboto.

Tandra-tandra

Na no möi bakha ba mboto niha virus Measles morbillivirus ba 7-14 ngaluo[1][2] aefa da'ö tebörögö oroma dandra-tandrania simane mofa'aukhu, afökhö-fökhö dölö-tölö, mo'ingo-ingo, mo'eha, oroyo-royo hörö ba tumbu zoroyo-royo ba guli.

Diagnosis

Sowuluzukhu andre, ba Danö Niha no asese sibai göna ndraono ba so göi zatua sigöna ya'ia. So tölu[3] zitola möi dane-dane ba wamaigi fa'agöna zowuluzukhu andre, ya'ia da'ö:

  • Stadium Prodormal, ya'ia da'ö ba zi 4-5 ngaluo, mofa'aukhu, malaise, mo'eha, fotofobia, konjungtivitis ba koriza, hiza stadium da'a, lö asese göna
  • Stadium Erupsi, ya'ia da'ö ba zi 4-7 ngaluo, hulö zimane zalua ba stadium prodormal, ibörötaigö owele'aö nösi, i'oroi mbörö dalinga, bawa, ta'io, ahe ba numalö ba zisageu boto.
  • Stadium Konvalensi ma asese laŵa'ö ia stadium akhir, ya'ia da'ö; ibörötaigö alö wa'owele'aö ma idugu alö Erupsi (bercak-bercak), toröi laheto ba mboto zigöna sowuluzukhu andre, ba ara taya. Laheto moroi ba zowulusukhu da'a asese latötöi ia faoma fanötöi hiperpigmentation. Hiza laheto da'a tenga si'ogötö ia, ba zi lö arara sibai, ba idugu alö ba taya. Simanö waö-waö wökhö zowulusukhu andre na göna ia ba niha.


Umbu[bulö’ö kode]

  1. "Pinkbook Measles Epidemiology of Vaccine Preventable Diseases", Centers for Disease Control and Prevention (CDC), mufaigi me 21 Januari 2023. (Li Inggris)
  2. "Measles", Merck Manuals Professional Edition, mufaigi 21 Januari 2023. (Li Inggris)
  3. Alam, Anggraini & Iriani, Yulia (29 Mei 2019), "Apakah Infeksi Campak?", Idai.Or.id, [1], mufaigi me 30 Maret 2023
Sura andre awena börö zura nasa. Moguna munönö ba mubönökhi nösinia.
Wikipedia no halöŵö nifalului zato.
Tolo Wikipedia ba wanohugö wanura ya'ia, na so khöu onönöta nösi. Saohagölö.