Sowuluzukhu

Moroi ba Wikipedia
Ae ba navigasi Ae ba wangalui
Soroyo-royo ba guli si so na no göna niha virus nitoföi Measles morbillivirus

Sowuluzukhu (li Indonesia campak) no sambua wökhö nifobörö dungö ite (li Indonesia virus) nifotöi Measles morbillivirus. Fökhö andre fao ba ngawalö wökhö salio muzawili, börö me virus samobörö ya'ia tola awu'a möi ba niha bö'ö börö nidanö ndrilo ma eha niha si no göna ya'ia. Salua na no i'iagö mboto virus andre ya'ia da'ö fa'aukhu sabölö-bölö, fo'eha, awö zoroyo-royo ba guli ba ba hörö. Itaria göi tobali wökhö andre samörötaigö fökhö tanö bö'ö (li Indonesia komplikasi) simane fa'ombuyu dalu (diare), fökhö mbo (pneumonia) awö fa'abao guto.

Alio muzawili dungö ite andre irege tola irugi 90% fefu niha si no mombabaya nibabaya zofökhö andrö göna göi fökhö andre. Bahiza niha si no irai göna sowuluzukhu ba zi lalö ma zui si no mangai vaksin lö sa'ae mofökhö. Tebörögö oroma dandra-tandrania 7-14 ngaluo aefa muzawili virus ba mboto.

Tandra-tandra

Na no möi bakha ba mboto niha virus Measles morbillivirus ba 7-14 ngaluo[1][2] aefa da'ö tebörögö oroma dandra-tandrania simane mofa'aukhu, afökhö-fökhö dölö-tölö, mo'ingo-ingo, mo'eha, oroyo-royo hörö ba tumbu zoroyo-royo ba guli.

Diagnosis

Asese sibai göna ndraono zowuluzukhu andre, ba hiza itaria göi göna niha satua. So tölu[3] ngawalö zi tola möi dane-dane ba wamaigi fa'agöna zowuluzukhu andre, ya'ia da'ö:

  • Stadium prodormal, ya'ia da'ö ba zi 4-5 ngaluo, mofa'aukhu, lö döla-döla, mo'eha, afökhö hörö wamaigi haga zino, oroyo-royo nono hörö, mo'ino, ba hiza lö asese latörö niha stadium da'a.
  • Stadium erupsi, ya'ia da'ö ba zi 4-7 ngaluo, hulö zimane zalua ba stadium prodormal, ibörötaigö owele'aö nösi, i'oroi mbörö dalinga, bawa, ta'io, ahe ba numalö ba zi sageu boto.
  • Stadium konvalensi ma asese laŵa'ö ia stadium safuria na alö wökhö, ya'ia da'ö na ibörötaigö alö wa'owele'aö ma idugu alö zoroyo-royo ba guli, oroma zi hulö laheto ba mboto ba nahia si no göna sowuluzukhu, ba ara taya ia. Asese latötöi laheto zowuluzukhu da'a faoma hiperpigmentation, ya'ia da'ö na oroma abölö aitö guli moroi ba zi fasui ya'ia. Hiza tenga si'ogötö laheto da'a. Ba zi lö arara sibai idugu alö ba taya ia.


Umbu[bulö’ö kode]

  1. Pinkbook Measles Epidemiology of Vaccine Preventable Diseases, Centers for Disease Control and Prevention (CDC), mufaigi me 21/01/2023. ((Li Inggris))
  2. Measles, Merck Manuals Professional Edition, mufaigi 21/01/2023. ((Li Inggris))
  3. Alam, Anggraini & Iriani, Yulia (29 Mei 2019), Apakah Infeksi Campak?, idai.or.id, mufaigi me 30/03/2023
Sura andre awena börö zura nasa. Moguna munönö ba mubönökhi nösinia.
Wikipedia no halöŵö nifalului zato.
Tolo Wikipedia ba wanohugö wanura ya'ia, na so khöu onönöta nösi. Saohagölö.